Capitulo 22

1 David ra̧'i̧nö̧ U̧RU̧HUA̧RÖ̧ o'ä'chö ra̧'i̧nö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ U̧RU̧HUA̧ aboiyotö ttu̧muttö̧ ö̧ji̧pö̧nä̧ ppädinö̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ Saul u̧mu̧ttö̧'inä̧. 2 Ja̧u̧ ucuocuinö̧: "Ttö chido'quimä̧ CHU̧RU̧HUA̧tä̧ ja̧'a̧, ttö chujurumä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ji̧n'ä̧ surujöttö chö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö̧'inä̧." 4 Chido'quimä̧ Diostä ja̧'a̧. Ja̧u̧nä̧tä̧ po̧cuipö̧sä̧ ki̧'i̧cuä̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ chabo jähuä ttodecuäcumä̧ ja̧'u̧ ujurunä̧tä̧ ki̧'i̧pö̧sä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ juruhuächi'ösä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ surojöttö dajahuächösä. Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ surojöttö ttörö ppä'ädömä̧. 3 Huo̧chä̧cua̧sä̧ CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧, dijä̧ttö̧ adihuä i̧sa̧mä̧ chesecuarö, chaboiyotöttö chö̧ji̧pa̧. 5 Hua'are ppähuäbimä chippeyänä kärähuinäcu̧sä̧, ajiya juruhuoyamä a̧'ȩpö̧ icuattö pä'ö 'tö̧ȩ'i̧nä̧cu̧sä̧. 6 Hua'are rutähuome appiyämä chippeyänä kärähuäcusä; hua'are mattä̧chö̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧mä̧, 'chuädi'äcusä. 7 Cha̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ huopinö; Ttömä CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ huochomenä; ja̧u̧mä̧ chutä ö̧jodettö huochömä ä̧ju̧cui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppädattö pä'ö huochömä ä̧ju̧cu̧nä̧ rȩbȩhui̧pi̧na̧'a̧. 8 Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä rȩjȩmä̧ ttö̧ȩpö̧ cäyucuächina̧'a̧. Mo̧ro̧jä̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ cäyucuächina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pporächi'ina'a, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öjö'cö juiyönä ja̧'a̧ttö̧. 9 Ocurä isoppamä i̧ji̧yu̧nä̧ räopina'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ ocurä kuhuö icuarämä änä räopina'a. Ja̧u̧nä̧tä̧ rȩdȩcuä̧china'a ä̧ya̧ri̧samä. 10 Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ ba'epinö ja̧'hua̧nö̧ ba'epö mȩyȩhui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ yo̧'cu̧ jo̧ppa ri̧na̧'a̧. 11 Ja̧u̧mä̧ querubínä̧ huä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ huä̧mä̧dö̧ co'inö. Ja̧u̧mä̧ kä̧ru̧'coppa huä̧mȩnä̧ coa'a tottinä̧cu̧. 12 Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ yo̧'cu̧ jo̧ppattö i̧sä̧ta̧ aditäji'ca̧ juä'ocuinö mo̧ro̧jä̧ ajiya isoppa rö̧ä̧nä̧ yo̧ppattö ca̧ca̧to̧po'ö. 13 Cu'upä urohuomettö̧ ä̧ya̧ri̧sa cuoäsa ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩcu̧ ttahuähuina'a. 14 TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ cu'upä cöröa'a rä̧mi̧pi̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧mä̧ huopi'inö. 15 Ja̧u̧mä̧ 'po̧'a̧ri̧nä̧ 'po'inö ja̧'hua̧nö̧ 'po'ö ttaboiyotörömä pperetö icuinö, cu'upä rounä̧ dö'ecuächö ttiperecuächönä jȩpi̧nö̧. 16 Ja̧unö̧ o'ca'a aje acu o̧dö̧nä̧ttö̧mä̧ toepächina̧'a̧; TU̧RU̧HUA̧ urohuähuomenämä ra̧huejö̧nä huoina̧'a̧ pi̧jä̧ttö̧ 'chuhuäromȩ ka̧cua̧tö̧mä räopächinätö i̧jiyunä päicunä̧ ppua'attö. 17 Mo̧ro̧jä̧ttö cu̧mu̧ kiä̧dö̧ aje suädiömettö̧ cha̧'a̧hua̧dö̧ jo̧mȩttö̧ cuȩminäcusä. 18 chaboiyoto juruhuätöttö chö̧jipu̧nä ppäcuädinäcusä̧, jahua̧tömä tta̧utinäcusä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ttörömä juiyo juruhuiä'nätö. 19 Cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧ mo̧ro̧ ttö chaboiyotö jö̧nä̧ ichinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ttörö ppä'ädinö̧mä̧. 20 Ja̧u̧'inä pȩnȩ cähueome i'cächinäcu̧sä̧, ja̧u̧ chu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö ttörö. 21 TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ adiunä ppädinäcu̧sä̧ yoyonö rö̧ä̧chi̧na̧'a̧ ttörö ro̧ȩcuä̧; ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ pä'äjinö'anö yoyonö ttö chumöpi̧yä̧ töcö icuinö. 22 TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ hua'adö ku̧ni̧nö̧ u̧mä̧nä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojucumä ko̧cö̧sä̧ Diosttö 'quȩdi̧pä̧cha̧'a̧cu̧. 23 O'cajuiyönä adiunä pä'ö ku̧nä̧huä̧mä̧ ttörö pätetö ku̧nä̧hui̧'i̧na̧'a̧ juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ adicuä pätetö ku̧nä̧huo̧tu̧cu̧. ttömä 'quȩ'i̧pä̧cho̧cö̧sä̧ jahuätöttömä. 28 Ucumä̧ tahuaruhuä ttusuräunä jȩpinö̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä̧ topöjä adiu jȩpö̧sä̧ pä'örö jä̧hua̧nö̧ hua̧römä̧ ucutä si'epö icujä. 29 Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ucutä ja̧'a̧ lampara kä̧dȩpa̧'a̧ ja̧'i̧nö̧'a̧ hua̧mä̧ CHU̧RU̧HUA̧, CHU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ttörö yo̧ö̧nä̧ jo̧me'nä̧ tejädömä̧. 30 Ucunä̧tä̧ jochö'anö̧ hua̧sä̧ tto̧ȩpä̧rö̧'inä̧ 'cuä'o'ö; Chö̧ä̧nä̧hua̧nä̧tä̧ ttödö'anö̧ hua̧sä̧ räbä'inä̧. 31 Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä̧, u̧mä̧nä̧mä̧ juȩ'a̧. CHU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ surojö'inä̧ jui̧'a̧. JA̧U̧TA̧ ja̧'a̧ tto̧ȩpä̧räcuähuäbimä̧ o'catoi'önä̧ JA̧U̧NÄ̧ dajahuächätörömä̧. 32 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ¿Di jä̧ttö̧ Diosmä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧? ¿Di jä̧ttö̧ tu̧ru̧hua̧ Diosttö'inä abonänö ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 33 Diostä ja̧'a̧ ttörö dajömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ juȩ'ȩpä̧rö̧, mä̧nä̧ juȩ'ȩpä̧rö̧. 34 Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧ chi̧jä̧pi̧yä̧ yä̧mä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ chujuruhuönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ möä'ca ju'toju isä'ca huä̧mȩ utäcusä. 35 Ja̧u̧mä̧ u̧huo̧juȩtä̧cu̧sä̧ chumöpi̧yä̧mä̧ curä churohuähua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧jä̧pi̧yä̧mä̧ bronce 'po'obö chisetäda pä'ö. 36 Ucunä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ki̧'ä̧cuä̧huä̧ ttoecuäcuähuäbi cuiyinä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu ppäcuädönämä adiu ppädä'ijäcusä. 37 Chiquichächi'oca'a chö̧ja̧ pä'ö yo̧mȩtȩ rö̧ä̧mȩ ku̧ju̧ni̧nä̧cu̧sä̧. 38 Ttömä chaboiyotörö tto'ca'anä ru'u si'epö icuinösä̧. Cho'ca'acumä ppa̧'a̧cho̧cö̧ pinösä̧ jo̧mȩnö̧ totte'ächome jubö. 39 Ttömä ra'adi'ö kȩdö̧ chicuäjä̧u̧, jahuätömä ttä̧rä̧mi̧'ö̧ juiyönä huotö. Chö̧jä̧pi̧yä̧ dȩa̧'a̧ ma̧'ä̧mi̧nä̧tö̧. 40 Ucutä ja̧'a̧ ttörö chujuru iyömä̧ curä rohuäu 'chä̧nö̧ ttäcä isäbä ja̧'inö̧'a̧nö̧; Ucutä jȩpöjä̧ chi̧dȩa̧'a̧nä̧ pätti'önä̧ jitö ttörö ttörohuähua pä'ätörö. 41 Ucumä̧ cuiyinä̧cu̧sä̧ ttu abojo̧mȩtä̧ chabo'iyotörömä̧; ttötä ji̧na̧'a̧ si'epö icjinö̧mä̧ ttörö kö'cocotö pinä̧tö̧rö̧. 42 Jitö huopinä̧tö̧ ppättädatö pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ'inä̧ ppa̧do̧co̧u̧ pinä̧tö̧; jahuätö huopinä̧tö̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ä̧dä̧to̧co̧u̧ pinä̧tö̧. 43 Tömä̧ cuäcuäpinö̧sä̧ ppo̧ä̧'cua̧ pätti'önä̧, rȩjȩ i̧sa̧ppȩ jä̧inö̧'a̧nö̧, ttötä mänä̧ i̧sa̧ppȩttö̧ redä'ca juo̧dȩpi̧nä̧u̧. 44 Ucu'inä cha̧mö̧nä̧ chahuaruhuä pättä'chomettö̧ rä'epö cuicuinäcu̧sä̧. Ttörömä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ chönä ku̧ju̧nä̧rä̧'i̧jä̧cu̧sä̧. Ttö̧ja̧ chi̧ȩru̧huä̧ö̧tä̧ ppä̧ttä̧dä̧rä̧cu̧sä̧. 45 Ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ ttihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ jö̧nä̧ pätti'inäcu̧sä̧. Chi̧huȩnȩ pädö ttä̧ju̧cu̧ta'anö jahuätömä ttucuotinäcu̧sä̧. 46 Ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotömä dajahuächö ttö̧'ȩjo̧mȩttö̧ umicu̧ rä'opö ttöö̧'ä̧huä̧yo̧tö̧ ichinätö̧. 47 ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ 'cuäpönätä̧ kö̧! Chinähuämä ttesehuäcuähuä. Chö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttö̧mö̧ cä'epö ttesehuäcua̧, ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ chöjipönä ppädähuämä juähuätä ja̧'a̧. 48 Pide ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö suronä jȩpä̧tö̧rö̧ micuä jȩpö̧mä̧, ttö chi̧dȩa̧'a̧cu̧ ttö̧ja̧rö̧ ki'opö icumä. 49 Chaboiyotö suronä jȩpä̧tö̧ttö̧ rä'epö icumä. Isopäi'önätä̧ ttörömä suronä jȩpä̧tö̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ cä'epö ku̧ni̧nö̧jä̧. Ttö̧ja̧ surojuottepa pä'ätöttömä rä'epö cuicuinäcu̧sä̧. 50 Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucurumä adihua'a pä'ösä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧'kȩtȩttö̧ ucu cui̧mi̧nä̧ ra̧dä̧cua̧sä̧. 51 TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ rohuäu isojuoepönä ppä'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseu repeömä pojopö ȩmi̧nä̧cu̧ Davidrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ 'cuäopönätä̧ i̧jȩpö̧.